šuneika

šuneikà scom. (2) J.Jabl(Žml), DŽ¹, šunéika (1) DŽ, NdŽ menk. 1. pramuštgalvis, padauža, eibininkas, smailialiežuvis: Jurgis visam kaime didžiausias šunéika buvo Sdb. Įsitaiso koks šunéika ir loja Pš. Tiem šuneĩkom tik to ir reikia, kad pasiustų lot Slč. 2. kas niekam tikęs, šungalis: E tu, šuneika, žiopla! Kopūstą tau ant pečių pasodinti, o ne galvą! TS1904,2.